gubikė — gubìkė sf. (2) žr. gubelė 1: Eilos gubikių stovėjo Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
gubiukas — gubiùkas sm. (2) žr. gubelė 1: Sėklinius dobilus į kupečius nedėsme, o gubiùkais sustatysme Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
kapkelė — ×kapkẽlė (l. kopka) sf. (2) kupetėlė (šieno); gubelė (javų): Ar daug kapkẽlių šiandien pristatei? Grv … Dictionary of the Lithuanian Language
kazokas — 3 kazõkas (plg. 1 kazokas) sm. (2) 1. labai gyvas greitėjančio tempo rusų liaudies šokis (pradžioje šoktas kazokų); šiaip gyvas linksmas šokis: Pašok kazõką! Ėr. Seni diedai ir kuproti, mok kazoką gražiai šokti JD1424. Kiškelis nabagėlis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kuodė — 2 kuõdė sf. (2) K.Būg, Kp 1. avižų ar miežių pėdas, surištas viršūnėje: Avižos, surištos kuodėm, labai gerai džiūsta Bsg. Kai kur kviečius riša kuodėmis kaip vasarojų rš. 2. avižų, miežių, dobilų gubelė iš dviejų arba vieno pėdo: Pardien trijuos … Dictionary of the Lithuanian Language
pataršyti — tr. 1. Š, NdŽ, Brt, Dg pakreikti, padraikyti: Šiaudų neturiu, tai samanų kiaulei pataršaũ Skr. Išejus rugių set ir kiek pasėjus, reikia tę pataršyt šiaudų, tai neiššals rugiai LTR(Vs). | refl.: Rugių gubas suvežus, likdavo šiek tiek… … Dictionary of the Lithuanian Language
rautinis — 1 rautinis sm. (1) 1. linų gubelė: Rautiniai sustatyti dirvoje Rud. 2. kas išrautas: Vežu tus rautinius, apdžiūs, degs ugnė[je] Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
rautinė — sf. (1) 1. Krok, Mrs surautų linų ar kanapių sauja: Šiuose (Eišiškių, Valkininkų) rajonuose linų saujos iki jų mynimo buvo vadinamos rautinėm rš. Buvo linų gera rautinaitė Rdš. In šitą desėtką trūksta dar dviejų rautinių Al. Po tris rautines… … Dictionary of the Lithuanian Language
vištelė — vištẽlė sf. (2) Š, KŽ, Zt žr. vištaitė: 1. Buvau nusipirkusi tuokart, juo norėjau daugiau vištẽlių, juo buvo daugiau gaidžių Krtn. Seredoj [reikia vištą sodinti perėti], tai daugiau vištẽlių bus Švnč. 2. Jaunikliūtė vištẽlė deda Dglš. Duos… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtraukti — Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48 1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtrauk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtraukti, o ne ant kiemo palikti Vkš. | refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo … Dictionary of the Lithuanian Language